- tarminis
- tarmìnis, -ė adj. (2) Š, DŽ; L lingv. 1. KŽ vartojamas tarmėje, būdingas tarmei: Kai autoriui reikėjo sukurti vietos ir laiko koloritą, ryškiau tipizuoti veikėjus, jis vartojo tarmines formas rš. Tarminė fonetika rš. Tarminė leksika rš. Prašyčiau tiktai palikti tarminius žodžius ir posakius V.Krėv. 2. susijęs su tarmėmis: Tarmìnis susiskaldymas NdŽ. Tarmìnė grupė NdŽ. 3. NdŽ kuriame atsispindi to paties garso ištarimas kitose tarmėse: Sunkesnė yra tarmìnė rašyba Jn. Jauniaus rašyba – „žodyklinė“ ir „tarminė“ LTII318(J.Jabl).
Dictionary of the Lithuanian Language.